Štai ir vėl naujas kalendoriaus lapelis, bet dabar jau su skaičiuku “2012″! Kai kas šiems metams prognozuoja pasaulio pabaigą, kai kas energingus ‘Drakoniškus’ metus, bet kaip sakoma pagyvensim – pamatysim. Žiema kol kas nesikandžioja, bet ‘Piranija’ jau rymo ant kranto po ilgiausio kol kas buvusio sezono (244 dienų arba 8.13 mėnesių), kilvateryje vėl palikusi daugiausia per vieną sezoną nuplauktų mylių (2023 j.m.), sugeneravusi daugiausia įrašų (120) ir komentarų šiame puslapyje (1088), pakeitusi gyvenimus bei prisidėjusi prie naujų tradicijų Klaipėdietiškame buriavime užgimimo. Laikrodžiui išmušus dvylika dūžių prasideda nauja atskaita ir jau galim laukti pavasario ir naujų įspūdžių ant vandens!

Sveikinu visus su Naujais, o iš ‘pernykščių’ nebaigtų darbų liko dar kartą oficialiai uždaryti PaPa 2011 sezoną – dovanėlės laukia trijų įgulų atstovų! Šį trečiadienį po darbų Pilies uosto bare? Ypač laukiami ‘Blue Bird’, ‘Reflex’ ir ‘Falkon’ atstovai

Sveiki sulaukę kalendorinės žiemos! Kai vieni buriuoja virtualiai, kiti suka ratą aplink pasaulį, o dar kiti tik ruošiasi, šiaurinėse platumose daugelis laivų jau miega žiemos metu… BET:

…mes dar buriuosim,

nes poreikis liko,
nors laivai ant vandens,
tebeliko keli…

Vandenyje Klaipėdoje laivų jau tikrai tik keletas, bet dar yra. O kai kurie net išplaukia paplaukioti ir palenktyniauti tarpusavyje. Tradicijos tęsiamos! Vakar vėjo žadėta nemažai (vis dar jaučiasi savaitgalio smagumai), tačiau jau puikiai žinome, kad, kai pučia vakarai, jo tikrai nebus per daug: keli „plaktukai“ praplaukiant atviresnę vietą, o visą kitą distanciją tik žiūrėk, kad nepritrūktum.

„Blue Bird“ startavo keletą minučių ankščiau ir pradžioje lenktyniavo su „Seaways Regina“ keltu, o jau po to bandė bėgti nuo „Piranijos“. Mums keltas beveik nemaišė, ir atsitraukę į rytinę uosto pusę pradėjom lipti konkurentams ant kulnų. Tai pamatę, „Blue Bird“ai nepatingėjo išsikelti spinakerio (keliam kepurę),  nors pūtė svyruojantis pusvėjis-bakštagas. Įdomiai atrodė surifuotas grotas ir spinakeris, bet tandemas pasiteisino, ir mums beliko stebėti, kad atstumas nebemažėja, o tarp bročingų netgi didėja.

Tačiau per dažni bročingavimai privertė spinčių nuleisti, ir „Blue Bird“ pavijome ties Kiaulės nugara. „Ženklą“ – aukštos įtampos laidus – ėmėm beveik sinchroniškai, ir atgal kapojomės pilnu, o po to aštriu baidevindu. Finišo liniją kirtom pirmi, tačiau galima užskaityti lygiasias – „Blue Bird“ aplenkėm tik dėl jų konservatyvumo burių ploto atžvilgiu – net su priekine nosine ir surifuotu grotu jie mums lipo ant kulnų….

Distanciją suplaukėm per valandą ir trylika minučių, taigi buriavimo poreikio nespėjom patenkinti ir malonumą šiek tiek pratęsėm nuplaukdami iki Jūrų muziejaus apžiūrėti naujosios „Albatroso“ skulptūros. Buvo tikrai smagu (ir nešalta!) IR….:

….mes dar buriuosim,
nes PaPa’i išliko –
jiems sakom Valio
ir lauksim Naujų

(autorius žinomas)

MenoKūrybinė pauzė, bet vis tiek buriuojam. Rytoj dvidešimt aštunatas trečiadienis, 1600. Ar bus daugiau nei dvi jachtos?

Niekaip neprisiruošiu aprašyt šeštadieninio pasiplaukiojimo iki Juodkrantės, bet faktas kad laiką praleidome smagiai, mėsų prisivalgėme ir…sezono neuždarėme. Savaitgaliais dalyvių skaičius žymiai sumažėja ir nebuvo kam skelbti rezultatus ir įteikinėti simbolines dovanėles. Teks sezono uždarymą daryti jau tikrai visiems užbaigus sezoną…

O kol kas – rytoj trečiadienis, pagaliau žada būti šiek tiek vėjo, aš pasitariau ir mes nusprendėm, kad reikia paburiuoti dar su šviesa. Taigi rytoj “Piranija” ir “Blue Bird” išplaukia 16 valandos tilteliu. Dar gyvų (t.y. ant vandens) ir galinčių šiek tiek ankščiau atitrūkti nuo darbų yra?

Kažkas organizuoja „Asilų regatas“, kažkas asilais gali vadinti mus, kurie į marias išplaukia lapkričio mėnesį, jau sutemus  ir, nors nėra vėjo, dvi valandas plūduriuoja vienoje vietoje… Asilai ne asilai, bet jaučiantys malonumą būti ant vandens, stebėti jo raibuliavimą bei uosto šviesų, Mėnulio pilnaties ir Jupiterio atšvaitų šokius. Ramybė irgi veža…

Įvardinus vakarykštį pasiplaukiojimą „paskutiniu“, užsiregistravo ir išplaukė septynios jachtos. Kas netingėjo, kėlė spinakerius, kas tingėjo – ne. Kas mokėjo, nuplaukė beveik iki „Begos“, kas ne – nepasiekė ir Smiltynės jachtklubo. Paplūduriavus valandą gaudant 2-3 mazgų „gūsius“, vėjas visai išsijungė, o srovė..įsijungė. Taip „beplaukdami“ pirmyn, pastebėjome, kad pradėjome gana greitai plaukti atgal „atbuliniu“. Srovė nešė 0.5 mazgo greičiu atgal į „finišą“ ir „13“ starto/finišo bują vėl pasiekėm 19:29.

Pasiplaukiojimą baigėm „Barakos“ „šokiu“ Danėje ir pašnekesiais bare apie tradicinį sezono uždarymą. Planas išplaukti šį šeštadienį 10 valandos tilteliu, su burėmis/varikliais ir elektronine navigacija, nes bujos buvo ištrauktos vakar. Plaukiam iki Juodkrantės ir ten tradiciškai pasikepam ką nors ant griliuko. Kiekvienas pasiimsim kas ką keps/vartos, vienkartinių grilių ir gerą nuotaiką. Kol kas dalyvauti planuoja „Baraka“ ir „Piranija“. Kas dar?

Naktiniai pasiplaukiojimai dar nesibaigė. Artėja dar vienas trečiadienis ir, kiek girdėjau, Norrsken ir Piranija jau pasiilgo buriavimo. Kas dar?

1. Tango – 18:10
2. Falcon – 18:13
3. Piranija – 18:17
4. Norrskin – 18:22
5. Idefix – 18:29
6. Baraka – 18:32

???

1. Blue Bird – 18:15
2. Deikonda – 18:19
3. Tojana – 18:35

Click here to view the embedded video.

Kai startuoji 18:17, o saulė leidžiasi 18:10, tenka plaukti tamsoje. Navigacines šviesas įsijungėme dar uostelyje, o po akvatoriją raižėme vis stebėdami kur koks didlaivis sugalvos išdygti netikėtai… Neišdygo, bet prie Baltijos laivų statyklos esančios bačkos, naujai statomi pirsai bei „deviacinis įrenginys“ galėtų kažkaip šviesti. Ir netektų tada, kaip „Silver Eagle“, staigiai halsuoti pamačius jį prieš pat nosį. Vos, vos.. bet gerai kas gerai baigiasi.

Rezultatai:

1. Piranija  19:34:30
2. Silver Eagle 19:36
3. Deikonda – 19:40
4. Blue Bird – 19:52
5. Saule – 20:10
6. Peleda – 19:53-DNF (suplaukta ne ta distancija)

SE vėjo buvo sočiai (max 26 kn true), srovė iš marių irgi apie mazgą-pusantro, todėl atlaviravus iki Kiaulės nugaros (bujos Nr. 1), parčiuožti atgal buvo vienas malonumas. Ypač persijungus prietaisus į SOG ir stebint skaičiukus 7, po to 8 ir net 8.9….! Peteliškės veža. Kaip ir buriavimas tamsoje. Pratęsim?

Nori nenori, bet Paršelio regatai labai limpa kultinės regatos epitetas. Nes kaip kitaip jei ne kultu  pavadinsi Spalio pabaigos laukimą, sezono neuždarymą vien tam, kad sudalyvautum šioje regatoje. Juk daugelis laivų spalio mėnesį nelabai ir beplaukioja, tačiau į regatą susirinko virš 30 jachtų, kurios gal paskutinį kartą šiemet iškėlusios bures skrodė marių bangas.

Mes šiemet nutarėmė į „šaltojo sezono regatą“ plaukti šiltai ir dalyvavome su gosail.lt-Pietviu. Jachtoje įrengtas dyzelinis šildymas, ir nors šildytuvas skleidė visokius neįprastus garsus, jachtą (ir mus) sušildydavo momentaliai. Deja, plaukiant su jachta, kurios kaprizų ir niuansų iki galo nepažįsti, tikėtis pergalių irgi nelabai galima. Taigi, plaukėm kaip mokėjom….

Išjudėję iš Nidos 1030, už valandos buvom prie Pilypo (bujos nr. 35) ir pradėjom priešstartinius manevrus. Susiradom „zuikį“ – jachta „Baltas“ – bandėm stebėti jo ir iš paskos sekančių jachtų trajektorijas  bei susiorentuoti kaip čia atrodys tas startas. Du metus iš eilės buvau „zuikis“, kuriam nereikia sukti galvos kaip ir kur startuoti, taigi šiemet tai buvo nauja patirtis. Ir gavosi sąlyginai gerai, nors ir neidealiai, nes iškart po starto gosail.lt-Vakarynė buvo priekyje mūsų…

Jau po pirmųjų vendų (vienas iš kurių netikėtas-privestinis prieš tinklus) pajutome, kad manevrai neatidirbti ir atitinkamai praradinėjam sekundes. Vėjo irgi buvo į valias, o šios jachtos žinomos savo pomėgiu bročinguoti bei dreifuoti į šoną. Bet yra kaip yra, kova tęsėsi, o mes bandėme atsikovoti atstumo iki Nidos. Deja, atstumas nuo konkurentų vis didėjo, o galutiniu „nuosprendžiu“ tapo genakerio kėlimo „epopėja“ ties Nidos ženklu…

Iš anksto pasiruošę šotus, bušpritą, bei viską sukabinę, ties posūkio ženklu pradėjom kelti genakerį. Burė didelė ir sunki, virvė ilga, taigi kėlimas užtruko, bet pavyko, kol, bandant pritempti šotą, jis…atsikabino. Iššovė karabinas ir neaišku kodėl. Gal blogai užsegtas, gal užsikabino uš genujos bekeliant ir atsidarė, bet buvo kaip buvo.Galvojant ką daryti kilo tik viena mintis – halsuojam, prisitempiam kitos pusės šotą ir tada susitvarkom. Deja tam „projektui“ irgi nebuvo lemta įvykti, nes… atsirišo falinio kampo karabiną laikantis falo mazgas….. Burė liko prikabinta tik už vieno kampo, vandenyje ir tempiama penkių mazgų greičiu palei laivą…. Teko papraikaituoti, nieko nesuplėšėm, bet falo viršuje nebeturėjom, ir projektas „genakeris“ buvo atidėtas kitiems kartams.

Finišavome paskutiniai, bet po smagiai praleisto laiko ant vandens. Juk susirinkome dalyvayti, o ne laimėti. Ir tikrai labai nustebome, kai „Fakse“ vykstant apdovanojimų ceremonijai išgirdom „Piranijos“ pavadinimą ir gavom pereinamajį prizą kaip didžiausią grybą supjovusiai jachtai/įgulai. Ar tai būtų už „Piranijos“ nedalyvavimą, ar už mūsų „genakerinę“ epopėją, bet prizas – Vokiečių kariuomenės (?) irklas – tikrai superinis. `

Sveikiname nugalėtojus – rezultatai čia: REZULTATAI arba REZULTATAI