Paršelis Ocean Race 2011
Nori nenori, bet Paršelio regatai labai limpa kultinės regatos epitetas. Nes kaip kitaip jei ne kultu pavadinsi Spalio pabaigos laukimą, sezono neuždarymą vien tam, kad sudalyvautum šioje regatoje. Juk daugelis laivų spalio mėnesį nelabai ir beplaukioja, tačiau į regatą susirinko virš 30 jachtų, kurios gal paskutinį kartą šiemet iškėlusios bures skrodė marių bangas.
Mes šiemet nutarėmė į „šaltojo sezono regatą“ plaukti šiltai ir dalyvavome su gosail.lt-Pietviu. Jachtoje įrengtas dyzelinis šildymas, ir nors šildytuvas skleidė visokius neįprastus garsus, jachtą (ir mus) sušildydavo momentaliai. Deja, plaukiant su jachta, kurios kaprizų ir niuansų iki galo nepažįsti, tikėtis pergalių irgi nelabai galima. Taigi, plaukėm kaip mokėjom….
Išjudėję iš Nidos 1030, už valandos buvom prie Pilypo (bujos nr. 35) ir pradėjom priešstartinius manevrus. Susiradom „zuikį“ – jachta „Baltas“ – bandėm stebėti jo ir iš paskos sekančių jachtų trajektorijas bei susiorentuoti kaip čia atrodys tas startas. Du metus iš eilės buvau „zuikis“, kuriam nereikia sukti galvos kaip ir kur startuoti, taigi šiemet tai buvo nauja patirtis. Ir gavosi sąlyginai gerai, nors ir neidealiai, nes iškart po starto gosail.lt-Vakarynė buvo priekyje mūsų…
Jau po pirmųjų vendų (vienas iš kurių netikėtas-privestinis prieš tinklus) pajutome, kad manevrai neatidirbti ir atitinkamai praradinėjam sekundes. Vėjo irgi buvo į valias, o šios jachtos žinomos savo pomėgiu bročinguoti bei dreifuoti į šoną. Bet yra kaip yra, kova tęsėsi, o mes bandėme atsikovoti atstumo iki Nidos. Deja, atstumas nuo konkurentų vis didėjo, o galutiniu „nuosprendžiu“ tapo genakerio kėlimo „epopėja“ ties Nidos ženklu…
Iš anksto pasiruošę šotus, bušpritą, bei viską sukabinę, ties posūkio ženklu pradėjom kelti genakerį. Burė didelė ir sunki, virvė ilga, taigi kėlimas užtruko, bet pavyko, kol, bandant pritempti šotą, jis…atsikabino. Iššovė karabinas ir neaišku kodėl. Gal blogai užsegtas, gal užsikabino uš genujos bekeliant ir atsidarė, bet buvo kaip buvo.Galvojant ką daryti kilo tik viena mintis – halsuojam, prisitempiam kitos pusės šotą ir tada susitvarkom. Deja tam „projektui“ irgi nebuvo lemta įvykti, nes… atsirišo falinio kampo karabiną laikantis falo mazgas….. Burė liko prikabinta tik už vieno kampo, vandenyje ir tempiama penkių mazgų greičiu palei laivą…. Teko papraikaituoti, nieko nesuplėšėm, bet falo viršuje nebeturėjom, ir projektas „genakeris“ buvo atidėtas kitiems kartams.
Finišavome paskutiniai, bet po smagiai praleisto laiko ant vandens. Juk susirinkome dalyvayti, o ne laimėti. Ir tikrai labai nustebome, kai „Fakse“ vykstant apdovanojimų ceremonijai išgirdom „Piranijos“ pavadinimą ir gavom pereinamajį prizą kaip didžiausią grybą supjovusiai jachtai/įgulai. Ar tai būtų už „Piranijos“ nedalyvavimą, ar už mūsų „genakerinę“ epopėją, bet prizas – Vokiečių kariuomenės (?) irklas – tikrai superinis. 
`
Sveikiname nugalėtojus – rezultatai čia: REZULTATAI arba REZULTATAI
Rezultatai geri… Įdomu už kokius “griekus” Terrai prie finišo laiko visą valandą pripliusavo. Finišavom kartu su sportininkais Jigi Jigy… Sudėliojus normalius laikus LKRT su Piranija dėl 3 vietos tikriausiai dar pasistumdytume
[Atsakyti]
bet Terrai labai lengva perskaičiuot, kai balas 1.00 – savo grupėj antri, bendroj – 4.
Ir kažkaip vėl daros gaila pinigų starto mokesčiui – nes jei jie už dešrą Fakse, tai nesunku ir pačiam nusipirkt. O jei teisėjavimui – tai su zuikių startu ir aborigeniškais skaičiavimais ORC grupei – tiek ten ir to teisėjavimo. plius su tokiom klaidom, kaip Terrai.
[Atsakyti]
taigi Pir-Piet
uz tai kad sava jachta neplauke,
o kitiem tuose paciuose asmenyse,
kad su genakeriu cirkus krete…
Beda , kad Fakse desros neparduoda ….
matyt ir atsistadydinta is LKRT pareigysciu teisingai, nes per visa sezona teisejavimo nepavyko kilsteleti i Barakos norimas aukstumas…
[Atsakyti]
simas Reply:
October 26th, 2011 at 17:23
nepyk, Bitlai,
bet kuriose varžybose R. Stropus buvo vyr. teisėjas? nekalbant jau apie “visą sezoną teisėjavimo”.. Kai apie balus ir teisėjavimus replikas svaido interneto anonimai vienas dalykas, tačiau kai tą daro asmuo gerai išmanantis regatų specifiką ir puikiai suprasdamas pasakymo nelogiškumą – tai jau kas kita.
Kitas dalykas, kad kritikuoti ar sakyti pastabas yra įprasta, leistina ir ko gero netgi skatintina. Jos verčia pasitempti, patobulėti, tad internetinė ervė ir asmeniniai kampeliai joje tinkama vieta tam. Juolab, kad ir tojana.lt buvo parašytas vienas kitas kandus žodis (kad ir apie neringa fm regatą).
aš prisidedu prie pastabos dėl teisėjavimo ir varžybų rezultatų skaičiavimo – bemaž 80 proc. LKRT įskaitinių regatų, dalis rezultatų buvo suskaičiuota netiksliai ir buvo taisomi. ir deja, dažnai ne po vieną kartą. Ir tikrai kartais geriau be dešrų ir alaus, bet su preciziška sportine dalimi – kokybišku startu ir finišu, tiksliais ir sąžiningai deklaruotais balais, bei nekvestionuotinais rezultatais..
[Atsakyti]
bitlas Reply:
October 26th, 2011 at 17:47
tenka sutikti kad buvo daug broko
o kritika normalu
jos yra ir bus
tik manau kad post. regatiniai atributai teisejavimui itakos neturi (duona ir zaidimai)
tad jei lkrt iskaita bus tesiama kitamet reikes skirti didesni demesi ne tik teisejavimui bet ir kitoms problemoms balams ju teisingam nustatymui , matavimo klaidoms ir etc…
skaiciuoti tai ne teisejauti
r.s. nebuvo teisejas tas tiesa- skaiciuoti tai ne teisejauti
gal kitamet r.s uzsiims teisejavimu
ir taps visiems sviesu ir aisku aleliuja
teisejus pasirinkdavo kiekviena regata
tiketina kad pasimokyti is klaidu reikes
neklystanciu lyg ir ner
a nebent….”asmuo gerai išmanantis regatų specifiką”
[Atsakyti]
“Gerb.” Bitlas,
Kuo as, kaip asmuo, kaip sportininkas ar kaip kazkoks pagalbininkas rengiant varzybas esu kazka apgaves ar kitaip nusikaltes? Paprasyciau nekelt bangu, arba deti faktus ant stalo.
Tegu pasirodys ne kukliai, bet:
- per Pilypo regata taikyta tripple numbers sistema – kada iki tol ji buvo taikyta Lietuvoje anksciau (skaiciavau as pats)?
- pradedant nuo Sventosios regatos, iki pat Rudenines Baltijos regatos sekmingai taikyta Performance Line sistema, nes as asmeniskai sukuriau Excel lentele ir perdaviau teisejui A. Milvydui naudotis, taip pat paaiskinau, kokie jos pranasumai ir kodel verta ja naudot);
- as pats rupinausi savo laivo balu tikslumais, neziurint, apsimoka tai ar ne, jei balas keiciasi 0,1 sek/myliai.
Taciau:
- neaisku, del kokiu priezasciu, tik man atsisakius visu pareigu, rezultatu skaiciavimai grizo I aborigenini lygi (kaip ToD);
- taip ir nepavyko sulaukti TIKRUJU NDBL regatos nugaletoju apdovanojimo;
- nepavyko sulaukti bent jau atsiprasymo uz tai, kad toje pacioje NDBL regatoje to paties Bitlo vadovaujama Tojana dalyvavo pateikusi melagingus ORC balo duomenis;
- vietoj to paskutineje regatoje ta pati Tojana plaukia su 16 zmoniu igula, kas gana simboliskai skiriasi nuoi deklaruojamu Crew Weight sertifikate.
Taigi, apie kokias neklystancias personas mes cia kalbam? Pirma siulau pradeti nuo savo darzo, o ne drabstytis nepagristais kaltinimais ir nepasitenkinimais – nes nera tam sertifikate jokiu klaidu, o tokie dalykai vadinami paprastai – nesportine kova. Jei asmeniskai as nenusipelnau pagarbos is tam tikru asmenu, tai yra ju asmeninis dalykas. Taciau siulyciuau gerbti bent jau visus kitus, kurie, kaip pilnaverciai varzybu dalyviai, turi I tai teise.
Pagarbiai – iki susitikimo varzybose.
[Atsakyti]
bitlas Reply:
October 27th, 2011 at 09:55
iteiksim ordina
[Atsakyti]
Rimantas Stropus Reply:
October 27th, 2011 at 10:00
- Нет,- сказал Василий Теркин
И вздохнул. И снова:- Нет.
Нет, ребята. Что там орден.
Не загадывая вдаль,
Я ж сказал, что я не гордый,
Я согласен на медаль.
[Atsakyti]
bitlas Reply:
October 27th, 2011 at 10:10
gera rusiska propogandine lyrikana
tai gerai bus medalis ne ordinas
nius… falo mazgas – mano darbas. kartais taip nutinka…
Gosail.lt-Vakarynė ne iškart buvo priekyje pos starto, vėliau pabėgo. burių rifavimas kitoks priešviejiniam kursui buvo geresnis: grotas – 2 rifai, genuja pilna prieš Gosail.lt-Pietvis – po rifą ant genujos ir groto.
bročingai… na, gal porą kartų rimčiau teko šturvalą paspausti, viskas su gerai.
tai žo, puiki regata, puikus prizas įgulai, nuostabi įgula ir ačiū visiems.
o dabar pasiimu popkornų ir paskaitysiu kitus komentarus
[Atsakyti]
Gvidas Reply:
October 27th, 2011 at 19:12
Del buriu rifavimo noreciau nesutikti.
Visiskai analogiskomis salygomis, toje pacioje vietoje, genuja suvyniota iki pirmo tasko ir pilnas grotas, isplokstintas visais budais bei pastatytas taip, kad kvepuotu, veze tokiu pat greiciu kaip pilna genuja ir vienas rifas nekrutanciam grote, bet LABAI pastebimai astriau.
Kiek matosi tose keliose nuotraukose kurios cia yra, grotas pritrauktas taip, kad nekrutetu.
[Atsakyti]
Rokas Arbušis Reply:
October 27th, 2011 at 23:39
Geras noras.
Reikės kada gyvai padiskutuoti ta tema.
[Atsakyti]
Gvidas Reply:
October 28th, 2011 at 10:59
Mielai. O dar geriau pabandyti.
simas Reply:
October 28th, 2011 at 10:22
Gvidai,
galbūt rifuojant ir priekinę ir galinę po truputį balansas ir greitis būtų neblogas, tačiau tik ne aštriu kursu į vėją.
bent kiek susukus genują priekinės kraštinės vėjo aptekėjimas ženkliai suprastėja, o tai trukdo plaukti maksimaliai aštriai. Siekiant priekinės kraštinės geresnio aerodinaminio aptekėjimo sportininkai aukoja furleksus ir statosi visokiu tuff luff’us ar kabina burę su elementariais karabinais ant trosinio štago. Neparodysi nei vieno sportininko susifurlingavusio priekinę burę išskyrus nebebent keletą išsimčių, kai neturi nereikia plaukti aštriai į vėją arba siaučia tikra audra.
apskritai prie didesnio vėjo laviruotėje groto nauda gerokai sumažėja, siekiant laisvesnio vairo jie atidaromi ir plazdinami, tačiau vis dar dirba santykyje su priekine bure.
Be to negalima lyginti skirtingų laivų (kaip suprantu kalbi apie Deikondą). Va gosail pasilygino tarpusavyje ir prie tokio vėjo su trumpu kiliu nėra prasmės nešti to groto, nes iš jo tik gulėjimas ant vairo, perteklinis krenas ir uženšinėjimas į vėją gūsiuose, net ir susirifavus iki pirmo rifo kartais tenka šotą paleisti.
apskritai žvelgiant į burių formų ir sąntykių evoliuciją, šiuolaikiniam laive (sakykim tam pačiam jeanneau) su padidintu grotu net ir surifavus grotą iki 2 rifo, pasiekiamas burių santykis panašus į senesnius laivus su mažu grotu, kurie kaip tik ir yra gerokai paklusnesni prie didelio vėjo ir kuriuose rifuoti reikia daug vėliau (viso to kaina prastoka eiga esant mažam vėjui).
[Atsakyti]
Gvidas Reply:
October 28th, 2011 at 10:59
3-4 apsukos ant stago dar ne taip smarkiai gadina reikala, ypac jeigu bure yra specialiai pritaikyta rifavimui -su atitinkamu sukirpimu ir prisiutu pastorinimu ties priekine krastine. Ir su naujaisiais furleriais, kurie pradeda vynioti pirma viduri, o falo bei halso kampu sukimas ne maziau kaip 180 laipsniu atsilieka.
As lyginu du gosailus, tik skirtingai surifuotus.
Buvo draugiskos, bet azartiskos varzybeles.
eigos skirtuma jau aprasiau.
Nuomone apie groto nenaudinguma laviruoteje, man atrodo kyla is tu senesniu laivu su mazais grotais ir toli priekin nustumtu buringumu -kad gautusi geras balansas, grota reikia labai stipriai pritraukti, nes kitaip laivas atkritineja.
Nors ir su tais paciais senais laiveliais, pvz. Nereide (Belona 23) stipriai puciant labai jau smagiai plaukiasi su kvepuojanciu grotu -ir astriai ir greitai.
Noriu pabrezti, kad mano kuklioje praktikoje, stipriai kvepuojantis grotas veza tada, kai vejo tiek , kad su pilnai pritrauktu guletum arba sunkiai vairuotum.
Kad grotas neguldytu ant sono ar ant vairo, kaip tik ir yra visi plokstinimo ir “plazdinimo” budai.
kas del naujesniu ir senesniu lavu lyginimo -tai labai jau nekorektiskas pavyzdys -skiriasi ne tiktai buriu proporcijos -vandentalpa (daug mazesne), korpuso formos koncepcijos, vairo ir kilio plotai yra daug mazesni, naudojami kitokie profiliai ir t.t. ir t.t. ir t.t. …
na, jūs čia užvedėt diskusiją – taip žiūrėk, ir žiema greičiau pralėks
), kitaip ir bures reguliuotumėm.
dėl kalbų efektyvumo tikiuos, kad Gvidas irgi apie Jeanneau kalba, tik įdomu, iš kur jis žino?
o dar vienas dalykas – kiekvieno laivo specifika, ir kas kokiu yra pratęs plaukt. manau, paplaukus su tais pačiais Jeanneau savaitėlę-kitą (ot Arbušis džiaugtųs…
[Atsakyti]
Gvidas Reply:
October 28th, 2011 at 12:04
Bandziau…
[Atsakyti]
aaa, tiesa. buvo toks reikalas, galiu patvirtint. znacit, rimti argumentai.
[Atsakyti]
Informacijos saltiniai skirtingi, patirtis irgi skirtinga. Kai dalyvavom gosail taureje, nei vienas laivas nerifavo genujos, taciau kas nese maziau groto, tie buvo greitesni uz nesusius maziau rifuota/nerifuota. Pats asmeniskai bet kokiam laive genuja su furleksu rifuociau nebent kaip ultima ratio, dar karta pabreziu – ypac laviruotej.
O ir palyginimai tokie mazai ko verti, nes kaip nustatyti ar vienodai gerai sutriminti grotai, ar nepertempta genuja ar bandyta buvo tikroj laviruotej ir t.t. Zodziu cia nebent internete ir pablevyzgoti..
[Atsakyti]
boa Reply:
October 29th, 2011 at 17:50
Bet ar tai yra blogas tonas, internete blevyzgoti?
nes dažniausiai ne apie tai blevyzgojam ,susitikę, bent jau kiek pamenu. o čia – ir monotipai, ir kažkokie bandymai.
apie savo patirtį aš, tiesa, apskritai patylėsiu, bet paskaityt tai smagu.
[Atsakyti]
Rokas Arbušis Reply:
October 29th, 2011 at 20:08
tu netylėk, ir man skaityti smagu.
beje, kaip su grotu dirbama kai plaktukai kala, ir pats patirties turi an SO36i. kas, kad kajutėje sėdėjai ir blevyzgojai
Simo argumentai apei genują mane įikino, o kad grotą ant šitų SO36i reikai rifuotis ir staigiai (ir anksčiau, nei tai padarė konkurentai) man dar gamykloje paaiškino.
Psichologi6kai reikia persilaužti, kai matai aplink skuodžiančius pilnomsi burėmis, o tu, netgi ir didesnis, surifuotomis…
[Atsakyti]
Gvidas Reply:
October 30th, 2011 at 08:36
Kaip jau sakiau, pilnas ir kvepuojantis grotas laviruoteje prideda ne greicio, o astrumo, ir nuima apkrova nuo vairo. (Atraskite mano komentare zodzius apie pagreitinima. )
Kas del paaiskinimu gamykloje -
a) jie gamina tuos laivelius “cruiseriams”, kuriems buriu stygavimas yra per daug sudetingas darbas, jiems paprasciau yra susirifuoti.
b) rifuoti ta grota reikia tikrai laiku. Tiesiog pries imant ta rifa dar yra tam tikras vejo stiprumo diapazonas, kai gali puikiai vaziuot su kvepuojanciu.
Privalumas tame, kad kai vejo gusis ateina, grotas plasteli ir ji isleidzia, neguldydamas laivo, ir plauki astiriai ir greitai, o gusiui praejus, uztenka puse laipsnio atkristi ir vel tureti pilna jega burese.
Surifuotas grotas nereikalauja papildomo vargo gusiuose, bet jam pritruksta jegos tarp gusiu.
Simui: ar kada bandei rifuot genuja, specialiai tam pasiuta ir su visais tam skirtais pribambasais: “reefable” gamintojo aprasyme, su “luff pad”, ir t.t.? Ne iki storminio stakselio dydzio, o 3-4 apsukom?
[Atsakyti]
simas Reply:
October 30th, 2011 at 20:51
Ant laivo kaip tik ir yra tokia genuja su visais pribumbasais, tipo paruošta rifavimui, su pakietinimu ir pažymėjimais, bet vistiek neatsiimu nei vieno savo žodžio. Kai kruizinam rifuojam ir nematom bėdų, tačiau lyginti su plaukimo savybių su nerifuota.. na sakykim nenoriu kartotis.
Dėl groto vėlgi, kiekvieno sugebėjimai valdant bures skirtingi ir galbūt ne visi vienodai gerai išplokština ar nustato twist’ą, bet remiantis literatūra (skirta sportininkams) yra pagrindinės priežastys kodėl grotas nerifuojamas:
kad nebūtų gaištama išrifuojant pavėjiniams kursams trumpose distancijose
kad nebūtų prarandama galia šiek tiek nusilpus/susilpnėjus vėjui ir vėlgi gaištama išrifuojant
šitas galbūt nuskambės keistai, bet reimiantis WB sais stiebo ir burių aptakumo analize – plikos stiebo dalies oro aptekėjimas yra labiau kenksmingas nei stiebo kartu su plazdančia (išjungta) bure.
vėlgi įvertinus šiuos faktorius, kiekvienas gali nuspresti kas apsimoka labiau.
Informacijos šaltiniai – nemaža apimtis triminimo knygų, kurios beje nesunkiai prieinamos visiems, kas netingi. Beje net ir naujausiuse šaltiniuose vis pasiūloma skirtingų metodų analogiškose situacijose, tad kaip Rimas ir minėjo, reikia žaisti ir ekspermentuoti su laivu, kol atrasi pačius pačiausius metodus..
Gvidai, aš savo ruožtu norėčiau paprašyti šaltinių, kuriose būtų rekomenduojama rifuotis genują laviruotėje regatų metu, būtų įdomu paskaityti. Bet atsakymas akivaizdus iš anksto – vien jau sportinės burės neturi tokių dalykų, kaip patobulinimai rifavimui, tad manau, tai jau viską pasako.
[Atsakyti]
Gvidas Reply:
October 31st, 2011 at 23:05
….Ant laivo kaip tik ir yra tokia genuja su visais pribumbasais,…
Kokio ji plocio? Kiek spejau pastebet, jei genujos LPG yra pastebimai daugiau nei ~125..130% J, ji rifuojasi prastai. Yra ir dar siokiu tokiu niuansu bures proporcijose, kuriuos jau jauciu, bet dar nemoku paaiskinti.
GoSailu genujos yra apie 130%, ir iki primo tasko rifuojasi visai patenkinamai, mano akim ziurint.
….pagrindinės priežastys kodėl grotas nerifuojamas:
…..
kad nebūtų prarandama galia šiek tiek nusilpus/susilpnėjus vėjui…
kaip tik sis punktas man ir atrodo svarbus lenktynese -tarp gusiu tureti optimalu plota, gusiu metu -”ismetineti” vejo jegos pertekliu.
….. šitas galbūt nuskambės keistai, bet reimiantis WB sais stiebo ir burių aptakumo analize – plikos stiebo dalies oro aptekėjimas yra labiau kenksmingas nei stiebo kartu su plazdančia (išjungta) bure……
Asmeniskai man tai neskamba keistai. Pries eile metu perdarinedamas geros atminties “Zilvino” (dabar jis pasikeite lyti ir varda ir vadinas “Odiseja”
)bures is stakselines skunos i bermudine, ismasciau taip:
*stakselis pats is saves dirba kaip ir geriau, nes jo priekio negadina stiebas;
*bet, tam kad stakselis turetu staga, uz jo stovi (plikas) stiebas, kuris laviruoteje tiesiog bukai stabdo visu savo nemazu plotu;
*grotas pats is saves dirba prasciau nei stakselis, nes jo priekyje darba gadina stiebas;
*tam kad grotas stovetu, jis naudoja ta pati stieba kuris gadina jo darba;
*klausimas: kas naudingiau: a) “geras” staksleis, kuris neisvengiamai paskui save tempia stabdi pliko stiebo forma , ar b) “prastas” grotas, kuris jokio papildomo stabdzio su savim nesiveza?
*pamastes kuri laika, siek tiek paskaiciaves man tuo metu prieinamais budais, nusprendziau, kad “prastas” grotas be stabdziu yra geriau nei “geras” stakselis su stabdziu.
Kol kas neteko isitinkti priesingai.
Su “Zilvinu” buvau pakliuves laviruoten virs 30mazgu, pasikabines stakseliuka ant apatinio stago, pilna foka (bermudini, labai placiu virsum) ir grota su 2 rifais. apie puse foko aukscio nedirbo nei kiek. Veze su baisia jega. Akivaizdziai ilseidinejo gusius ir plaktukus.
O dabar stai suzinau, kad WB prieina prie analogisku isvadu. Malonu.
…. kaip Rimas ir minėjo, reikia žaisti ir ekspermentuoti su laivu, kol atrasi pačius pačiausius metodus.. …..
Tai mes cia kaip ir aptarinejam tokiu eksperimenteliu (kukliai vadindami juos lenktynemis
) rezultatus, ar ne?
….Gvidai, aš savo ruožtu norėčiau paprašyti šaltinių, kuriose būtų rekomenduojama rifuotis genują laviruotėje regatų metu, …..
na konkreciai RIFUOTIS rekomendaciju as nesu aptikes, tikriausiai del to, kad lenktynines jachtos (gal isskyrus OPEN60) rifuojamu buriu nenaudoja.
Esu ne karta sutikes ivairiais metais (seniausia mano matyta ~197X metu, Beilkeno diagrama, publikuota K. Reinkes knygoje, naujausia -pries pora metu kazkuriam buriavimo zurnale) sudarytu buriu keitimo lenteliu. Jose, kaip taisykle, genujos yra mazinamos iki bleido ar dar kiek mazesnio stakselioko, ir tik paskui jau mazinamas grotas.
Kitas saltinis -zenklo vaizdavimas Kursiu Mariu regatose, Carter30 grupe.
Kai tik uzpucia tiek, kad 1genuja + grotas yra per daug, beveik visada pirmi trys laiveliai prie priesvejinio zenklo ateidavo su bleidu/3 genuja/dideliu stakseliu + pilnas grotas, po to keli su genuja + rifuotas grotas, paskui pradeda eiti tie, kurie nemazino buriu is viso.
Aisku knygos, tam tarpe apie laisvas klases, kuriose neribojama beveik niekas, (kaip pvz., Australiskas “Tasar”, kur matuojamas faktinis plotas, ir niekam neidomu, kaip tu ji padalinsi i grota ir stakseli, ar Austrliski skif’ai).
akzko tai daug raidziu gavosi…
Gvidas Reply:
November 1st, 2011 at 20:36
Kazkaip tai pamirsau apie pacia rifuota genuja…
Tiesiog buriuodamas pastebejau, kad kai kurios genujos kelis kart apsuktos, dar visai neblogai stovi.
Kiek galiu prisiminti -tai dazniausiai tokios genujos, kuriu sotinis kampas artimas staciam, o ne smailus, kaip ekstremaliu IOR #1 genuju.
Patikrinau kelis kart praktikoje -lyg ir neblogai veikia. O cia ir grota plokstint bei “plazdint” prisitaikiau.
Gvidas Reply:
October 30th, 2011 at 08:37
Bandyta buvo tikroj laviruotej, jeigu ka.
Du vienodi laiveliai tam paciam marsrute ir t.t..
Ivardink tuos skirtingus info saltinius.
[Atsakyti]
Kaip sakydavo vienas santechnikas – ‘sciastje – delo ruk techniki’.
Rifuot ar ne – labai jau specifinis kiekvieno laivo reikalas. Paskutinius 4 sezonus nesu groto rifaves. Bet ka gali zinot, gal tame ir problema..?
[Atsakyti]
Gvidas Reply:
October 30th, 2011 at 08:40
Kokia ta problema?
[Atsakyti]
boa Reply:
October 30th, 2011 at 10:15
mano problema – rezultatuose…
[Atsakyti]
Gvidas Reply:
October 30th, 2011 at 22:44
Rezultatai niekada nebuna per daug geri. Tiktai per daug blogi
simas Reply:
October 30th, 2011 at 20:57
Turėtumėm tokias bures kaip tavosios, manau irgi nerifuotume. Jeigu burė ne maišas ir nėra duobių, tai gražiai išplokštini, užtvistini ir važiuoji bėdų nematydamas.
Rezultatų paslaptis tikrai ne groto rifavime, tiesiog kai regatose viena grupė nuo 7 m iki 12 m ir daugiau, mažiesiems daug sunkiau, išskyrus kelias išimtis, bet tikiu, kad nelabai tokios “tiesos” guodžia.
[Atsakyti]
boa Reply:
October 30th, 2011 at 23:15
svarbu, kad kažkas apskritai guodžia , nes šiaip (ne šio puslapio ir ne šių komentarų) tendencijos tokios, kad daugelis pagatavi ranką, tempiančią tų “gerųjų burių” šotą, iki alkūnės nukąst..
o problemos, jei kalbėt apie tas pačias – net ne grupėse. bet ne apie tai čia kalbam.
šiaip patikdavo pilnu grotu važiuot visada, porą kartų akivaizdžiai ir daug laimėjom. bet kitais kartais kažkas matyt nesusiderino…
[Atsakyti]