s/y Piranija

„Ragainė II“ per du metus apiplaukusi žemės rutulį grįžo į Lietuvą. Nors oficiali sutikimo ceremonija vyksta sekmadienį Mingėje, „Piranija“ keliauninkus pasitiko pirmoji 1,5 jūrmylės nuo jūros vartų.

Konspiracijos (o kaip vėliau sužinojome – bėgant nuo štormo jūroje) motyvais Ragainė II grįžinėjo pusdieniu anksčiau negu visi tikėjosi ir prie Klaipėdos artėjo šeštadienio vakarą, o ne sekmadienį ryte. Iš Mingės pasitikti išplaukusios jachtos „Raganė“ ir „Artesija“ vos, bet spėjo atvykti į Klaipėdą, o Bitlas ir Co. sužinoję paskutines koordinates apsuko mašiną Priekulėje ir prisijungė prie mūsų.

Temstant išvarikliavome per vartus, prieš tai Minijos klubo VHF 71 kanalu išgirdę ir užsirašę „Ragainės II“ koordinates. Už vartu pasigavę vakarinį briziuką ir išsyvinioję genują ramiai judėjome 2,5 mazgo greičiu link A.Varno laivo.

Vakaras buvo nuostabus: šiltas vėjukas, gera kompanija, maudynės ir Bitlo pagamintos nuostabaus skonio salotos bei vynas su sumuštiniais, kurie buvo patiekiami tiesiai į Piranijos barą vandenyje:

Jau iš tolo pamatėm „Ragainės II“ šviesas, o 2240 susitikom: uždegėm keletą fakelų, iššovėm ir grįžusius pašventinom šampano purslais bei pavaišinom vynu. Ties vartais prisijungė „Raganė“ ir „Artesija“ ir jau trijų laivų palyda judėjom link Danės.

Vakaro kulminacija buvo Andriaus Varno ir Rasos įspūdžiai iš kelionės Ryžių malūno restorano lauke. Nežinau ar jie galės pasakoti be perstojo, bet klausytojų tai tikrai turės ilgai. Tikėkimės, kad dviejų metų patirtis ir įspūdžiai bus sudėti į atskirą knygą kurią tokie kaip mes, vis pasvajojantys apie savo Kelionę, tikrai skaitytų nekartą. Jau per trumpą pasisedėjimą apturėjom malonumą išgirsti nemažai istorijų: kaip dvi paras užsidarę kajutėje štormavo Viduržemio jūroje, kaip gaudė žuvis (kurias įgula paskui kankindamiesi valgė pusryčiams, pietums, vakarienei ir naktipiečiams…) ir laužė meškeres, koks nuostabus ir sąlyginai pigus Pietryčių azijos regionas ir kokie nuostabūs visame pasaulyje (išskyrus Egiptą ir Tunisą…) žmonės, o ypač buriuotojai.

Nors Andrius Varnas pasakojo „Britų anekdotą, kurio joks lietuvis nesugalvotu“, šitoj vietoj galiu ir paprieštarauti: istoriją „kodėl man patinka buriuoti – ogi todėl, kad nemėgstu pjauti žolės“ aš jau pasakoju visiems „Piranijos“ svečiams keturis metus…. Belieka tik įvykdyti, anot vienos iš A.Varno istorijų, sunkiausią darbą kurį reikia atlikti plaukiant aplink pasaulį: atrišti švartavimo lynus išplaukiant iš namų….