s/y Piranija

Seniai, seniai, kai lauke dar buvo šilta ir beveik visos Lietuvos jachtos dar sūpavosi ant vandens, gėrėm midų-alų bare „Faksas“ Nidoje ir kramsnojom „Paršelius“. Per smakrą varvėjo, burnoj neturėjom, bet šnekų pakako. Ir besišnekėdami P ir X sugalvojo, kad baigti plaukiojimo sezoną suvalgius paršelius nei vienas nei devyni, nes vanduo tai dar skystas. Ir kad reikėtų dar kokį sambrūzdį ant vandens susigalvoti tikrajam sezono uždarymui. Šiai idėjai entuziastingai pritarė A, G bei B, jei nekalbant apie E.

Ir štai, prabėgus 683 valandom nuo to laiko, dvi jachtos išplaukė į Marias. B ir X vienoje, kuri daug lengvesnė ir greitesnė, o P, A, G ir E kitoje, kuri pasivadinusi tokių smulkių žuvyčių garbei, apie kurias šiuo metu kaip tik rodomas filmas kino teatruose 3D režimu. Dešimtą ryto uostą gaubė tirštas rūkas ir laviruoti nesukeliant avarinių situacijų uosto farvateryje nelabai buvo kaip, taigi teko varikliuoti iki Kiaulės nugaros. Įdomu, ar turi ką nors bendro „Kiaulė“, kurią vakar praplaukėm ir nugarą matėm, ir „Paršelis“ kurį valgėm prieš 683 valandas?

Iššovus patrankai, garsas kurios buvo labiau panašus į atkemšamos alaus skardinės skleidžiamo malonaus šnypštelėjimo, prasidėjo kova ant vandens tiek su lengvesniu ir vis tolstančiu laivu priekyje, tiek su priešpriešiniu vėju ir srove. Po 34 vendų ir 34 išdiskutuotų temų švartuojamės Juodkrantėje ir sveikiname save bei konkurentus su pirmo etapo pabaiga.

Pasisedėjimas  ant krantinės, dešrelių – šašlykų – kepsnelių (ir vėl „paršeliškas – kiauliškas“ motyvas?) kepimas ir kramsnojimas, pirmo etapo apžvalga bei antro etapo strateginiai planai kiek-kas-kam duoda „foru“ ir 1540 atsišvartuojam, bei keliam spinčių. Pagal „kiaulės dėsnį“ atsiriša mano blogai pririštas spinčiaus maišas ir jau matom jį tolstantį kilvateryje. Nusprendžiam į tai pažiūrėti optimistiškai – juk tai puiki „pakišta kiaulė“ ką tik atsišvartavusiems konkurentams . Per raciją prašom žvejų jei pavyks sužvejoti mūsų raudoną maišą, tuo pat metu jau gaunu pasiūlymą medžiagai naujam maišui pasisiūti. Medžiagos neprireiks – greitas ir manevringas laivas su šaunia įgula puikiai moka žvejoti.

Nors temsta anksti, tačiau pavėjui ir pasroviui plaukiant visai nešalta, o laive su keturiais maniakais-buriuotojais pokalbių temos turbūt neišsisemtų net plaukiant aplink pasaulį. Taigi laikas prabėga nepastebimai ir jau reikia ruoštis švartuotei. Spinčių metam jau Dangės žiotyse ir dar kelias valandas sėdim laive ir nenorim skirstytis. Dėkui X-A-E-B-G už kompaniją ir vieną iš smagiausių šio sezono paburiavimų!

Ar tikrai šių metų pasaka jau baigta?